Paieška puslapyje:

Mikologijos pagrindai

1 k. biologijos studijų programos studentams

 

prof. dr. Ernestas Kutorga

doc. dr. Ingrida Prigodina Lukošienė (vadovauja laboratoriniams darbams)

 

Dalyko tikslas (ugdomos kompetencijos):

            Ugdomos dalykinės kompetencijos: pagrindinių mikologijos žinių ir teorijų supratimas; mokėjimas operuoti mikologijos terminais ir sąvokomis; grybų sisteminimo principų ir grybų funkcinių ryšių aplinkoje supratimas; mokėjimas argumentuotai paaiškinti ir palyginti skirtingų grybų biologijos ir ekologijos ypatybes; mokėjimas įvertinti grybų gamtinę ir praktinę reikšmę; grybų makroskopinės ir mikroskopinės sandaros stebėjimo ir stebimų vaizdų fiksavimo pradinių įgūdžių formavimas.

            Ugdomos bendrosios kompetencijos: gebėjimas mokytis ir tobulėti savarankiškai; gebėjimas raštu ir žodžiu pateikti žinias; mokėjimas stebėti ir fiksuoti stebimus vaizdus; gebėjimas analizuoti.

Mokymo formos: paskaitos, laboratoriniai darbai (privalomas dalyvavimas 100%), savarankiškas darbas, konsultacijos.

Privalomi atsiskaitymai: tarpiniai atsiskaitymai (laboratorinių darbų gynimai, du koliokviumai) ir egzaminas. Koliokviumai ir egzaminas vyksta raštu. Laboratorinių darbų gynimai vyksta žodžiu ir raštu.

Studijų rezultatų vertinimo kriterijai: mikologinių terminų ir sąvokų, grybų sisteminimo ir charakteristikų žinojimas, taksonų mokslinių ir lietuviškų pavadinimų mokėjimas, žinių gilumas ir tikslumas; sugebėjimas lyginti, analizuoti ir paaiškinti mokymosi medžiagą; stebėtų objektų vaizdavimo kokybė.

Studijų rezultatų kaupiamojo vertinimo tvarka. Galutinį pažymį sudaro tarpinių atsiskaitymų ir egzamino pažymiai. Laboratorinių darbų įvertinimas sudaro 30%, dviejų koliokviumų įvertinimas - 30% (kiekvienas po 15%) ir egzamino pažymys - 40% galutinio pažymio.

            Jeigu studentas nedalyvavo tam tikro kaupiamosios dalies komponento vertinime, jis turi pateikti nedalyvavimo pateisinamąją priežastį. Esant pateisinamai priežasčiai bus sudarytos sąlygos gauti praleistojo kaupiamosios dalies komponento įvertinimą.

 

Turinys:

1. Įvadas į mikologiją. Grybų požymiai. Grybų vieta gyvų organizmų sistemoje.

2. Grybų ir į grybus panašių organizmų somatinė struktūra (sandara): vienaląstis kūnas, hifai / grybiena, plazmodis. Hifų dariniai.

3. Sporos, jų tipai. Vaisiakūniai, jų tipai. Stromos.

4. Grybų nelytinis dauginimasis. Lytinis dauginimasis. Homotalizmas ir heterotalizmas. Grybų vystymosi ciklai. Grybų plitimas.

5. Grybų mitybos ypatumai. Grybų ekologinės grupės: saprotrofai, biotrofai, simbiotrofai.

6. Grybų kilmė ir filogenija.

7. Grybų sistematika. Grybų (Fungi) karalystė. Chitridiomikotų (Chytridiomycota) skyriaus charakteristika. Chitridiečių (Chytridiales) ir monoblefaridiečių (Monoblepharidales) eilių charakteristikos, atstovai, jų biologija, ekologija ir reikšmė.

8. Zigomikotų (Zygomycota) skyriaus charakteristika. Pelėsiečių (Mucorales) ir vabzdžiažudiečių (Entomophthorales) eilių charakteristikos, atstovai, jų biologija, ekologija ir reikšmė.

9. Aukšliagrybūnų (Ascomycota) skyriaus charakteristika. Ragangrybiečių (Taphrinales), mieliagrybiečių (Saccharomycetales), eurotiečių (Eurotiales), sordarijiečių (Sordariales), elniagrybiečiai (Xylariales), hipokrėjiečių (Hypocreales), pleosporiečių (Pleosporales), ausūniečių (Pezizales), helotiečių (Helotiales), milteniečių (Erysiphales), lekanoriečių (Lecanorales) eilių charakteristikos, atstovai, jų biologija, ekologija ir reikšmė.

10. Papėdgrybūnų (Basidiomycota) skyriaus charakteristika. Agarikiečių (Agaricales), baravykiečių (Boletales), kempiniečių (Polyporales), voveraitiečių (Cantharellales), ausiagrybiečių (Auriculariales), rūdiečių (Pucciniales) ir kūliečių (Ustilaginales) eilių charakteristikos, atstovai, jų biologija, ekologija ir reikšmė.

11. Grybams analogiški organizmai. Chromistų (Chromista) karalystė. Oomikotų (Oomycota) skyriaus charakteristika. Dumbliagrybiečių (Saprolegniales) ir peronosporiečių (Peronosporales) eilių charakteristikos, atstovai, jų biologija, ekologija ir reikšmė.

12. Pirmuonių (Protozoa) karalystė. Gleivūnų (Myxomycota) skyriaus charakteristika, atstovai, jų biologija, ekologija ir reikšmė. Gumbūnų (Plasmodiophoromycota) skyriaus charakteristika, atstovas, jo biologija, ekologija ir reikšmė.

13. Grybų gamtinė ir praktinė reikšmė.

 

Pagrindinė literatūra:

Kalėdienė L., 1999. Grybų sistematikos įvadas. Mokymo knyga. - Vilnius.

Kutorga E., 2015. Mikologijos pagrindai. Paskaitų konspektas. - Vilnius. (pdf)

Prigodina Lukošienė I., Kutorga E., 2014. Mikologijos laboratoriniai darbai: mokomoji knyga. - Vilnius. (pdf)

Papildoma literatūra:

Alexopoulos C.J., Mims C.W., Blackwell M., 1996. Introductory mycology, 4th ed. - New York.

Prigodina Lukošienė I., 2012: Kerpių ekologijos pagrindai. Paskaitų konspektas. - Vilnius. (pdf)

Webster J., Weber W.S., 2007. Introduction to fungi. 3rd edn. - Cambridge.

Internetiniai šaltiniai:

 

Blackwell M., Vilgalys R., James T.Y., Taylor J.W., 2012. Fungi. Eumycota: mushrooms, sac fungi, yeasts, molds, rusts, smuts, etc. Version 30 January 2012.