Paieška puslapyje:

Genetikos pagrindai 

Užsiėmimų tvarkaraštis 2010 m.

 

Data

Valanda, auditorija

Tema

1. Rugsėjo 7 d.

11-13, Didž.f.a. 

Įvadinis užsiėmimas

2. Rugsėjo 8 d.

10-12, Biofiz.a.

Įvadinė paskaita

3. Rugsėjo 14 d.

11-13, Didž.f.a. 

Mendelinis paveldimumas (Ch. 2).  Reprodukcija ir chromosomų perdavimas (Ch.3)

4. Rugsėjo 15 d.

10-12, Biofiz.a.

Apklausa raštu. Papildoma medžiaga

5. Rugsėjo 21 d.

11-13, Didž.f.a. 

Mendelinio paveldimumo variantai (Ch. 4). Nemendelinis paveldimumas (Ch. 7)

6. Rugsėjo 22 d.

10-12, Biofiz.a.

Apklausa raštu. Papildoma medžiaga

7. Rugsėjo 28 d.

11-13, Didž.f.a. 

Molekulinė DNR ir RNR struktūra (Ch.9)

8. Rugsėjo 29 d.

10-12, Biofiz.a.

Apklausa raštu. Papildoma medžiaga

9. Spalio 5 d.

11-13, Didž.f.a. 

Chromosomų sandara ir molekulinė struktūra (Ch.10)

10. Spalio 6 d.

10-12, Biofiz.a.

Apklausa raštu. Papildoma medžiaga

11. Spalio 12 d.

11-13, Didž.f.a. 

DNR replikacija (Ch. 11)

12. Spalio 13 d.

10-12, Biofiz.a.

Apklausa raštu. Papildoma medžiaga

13. Spalio 19 d.

11-13, Didž.f.a. 

Genų transkripcija ir RNR modifikacija (Ch. 12)

14. Spalio 20 d.

10-12, Biofiz.a.

Apklausa raštu. Papildoma medžiaga

15. Spalio 26 d.

11-13, Didž.f.a. 

mRNR transliacija (Ch. 13)

16. Spalio 27 d.

10-12, Biofiz.a.

Apklausa raštu. Papildoma medžiaga

17. Lapkričio 2 d.

11-13, Didž.f.a. 

Bakterijų ir bakteriofagų genų reguliacija (Ch. 14)

18. Lapkričio 3 d.

10-12, Biofiz.a.

Apklausa raštu. Papildoma medžiaga

19. Lapkričio 9 d.

11-13, Didž.f.a. 

Eukariotų genų reguliacija (Ch. 15)

20. Lapkričio 10 d.

10-12, Biofiz.a.

Apklausa raštu. Papildoma medžiaga

21. Lapkričio 16 d.

11-13, Didž.f.a. 

Chromosomų struktūros ir skaičiaus mutacijos (Ch. 8)

22. Lapkričio 17 d.

10-12, Biofiz.a.

Genų mutacijos ir reparacija (Ch. 16)

23. Lapkričio 23 d.

11-13, Didž.f.a. 

Medicininė genetika (Ch. 22)

24. Lapkričio 24 d.

10-12, Biofiz.a.

Apklausa raštu. Papildoma medžiaga

25. Lapkričio 30 d.

11-13, Didž.f.a. 

Rekombinantinės DNR kūrimo metodai (Ch. 18)

26. Gruodžio 1 d.

10-12, Biofiz.a.

Struktūrinė genomika (Ch. 20)

27. Gruodžio 7 d.

11-13, Didž.f.a. 

Funkcinė genomika, proteomika ir bioinformatika (Ch. 21)

28. Gruodžio 8 d.

10-12, Biofiz.a.

Apklausa raštu. Papildoma medžiaga

29. Gruodžio 14 d.

11-13, Didž.f.a. 

Biotechnologija ir genetiškai modifikuoti organizmai (paskaita; Ch.19)

30. Gruodžio 15 d.

10-12, Biofiz.a.

Biotechnologija ir genetiškai modifikuoti organizmai (paskaita; Ch. 19)

31. Gruodžio 21 d.

11-13, Didž.f.a. 

Apklausa raštu iš 19 sk. Populiacijų genetika (Ch. 25).

32. Gruodžio 22 d.

10-12, Biofiz.a.

Aplinkosauginė genetika (paskaita)

 

Pagrindinis vadovėlis:

R.J. Brooker. Genetics: Analysis and Principles, 3nd edn. McGraw-Hill Higher Education. 2009 (arba 2nd edn., 2005).  Knyga yra GMF bibliotekos skaitykloje

 

Papildoma medžiaga:

http://www.mhhe.com/brooker,

http://highered.mcgraw-hill.com/classware/selfstudy.do?isbn=0072992786;

http://www.dnai.org/lesson/go/13032/;


Paskaitų skaidrės:

 

 

Kurso programa:


1. Mendelinis paveldimumas (Ch. 2)
Mendelio
eksperimentai, monohibridinis ir dihibridinis kryžminimai. Mendelio dėsniai.
Tikimybių skaičiavimas genetiniuose eksperimentuose. 



2. Reprodukcija ir chromosomų
perdavimas (Ch.3)
Prokariotų
ir eukariotų chromosomos. Ląstelių dalijimasis, mitozė. Lytinis dauginimasis,
mejozė. Chromosominė paveldimumo teorija. 



3. Mendelinio paveldimumo
variantai (Ch. 4)
Pavienių
genų paveldėjimas, įvairūs dominavimo variantai, penetrantiškumas. Genų
sąveika: epistazė, intergeniniai ir intrageniniai supresoriai.



4. Nemendelinis paveldimumas
(Ch. 7; paskaita)
Motininis
efektas. Nebranduolinis paveldėjimas, organelių paveldėjimo būdai. Epigenetinis
paveldėjimas: dozės kompensavimas ir genominis imprintingas. 



5. Molekulinė DNR ir RNR
struktūra (Ch.9)
DNR
kaip genetinė medžiaga. DNR struktūra. RNR struktūra.  



6. Chromosomų sandara ir molekulinė
struktūra (Ch.10; paskaita)
Virusų
ir bakterijų chromosomos, bakterinės DNR superspiralizacija. Eukariotų
chromosomų struktūra: DNR sekų tipai, chromatino struktūra; chromatino
kompaktizacija, euchromatinas ir heterochromatinas; telomeros ir centromeros
sandara; metafazinių chromosomų struktūra, kohezinas ir kondensinas 



7. DNR replikacija (Ch. 11; paskaita)
Bakterijų
DNR replikacija: replikacijos iniciacija, DNR polimerazės; polimerazinė
reakcija, replikacijos terminacija, DNR replikacijos kompleksai; DNR
replikacijos klaidų korekcijos mechanizmai, DNR replikacija ir ląstelės ciklas.
Eukariotų DNR replikacija: eukariotų DNR polimerazės, chromatinas ir DNR
replikacija, DNR replikacija telomerose, telomerazė. 



8. Genų transkripcija ir RNR
modifikacija (Ch. 12; paskaita)
Transkripcija
bakterijų ląstelėse: promotoriai; transkripcijos iniciacija, elongacija ir
terminacija. Transkripcija eukariotų ląstelėse: eukariotų RNR polimerazės ir jų
naudojami promotoriai; promotoriai ir reguliuojantys elementai, RNR polimerazė
II ir jos transkripcijos faktoriai; chromatino struktūra ir transkripcija; RNR
modifikacijos (pritaikymas, 5'-kepurėjimas, 3'-"uodeginimas", splaisingas, RNR
redagavimas, bazių modifikavimas). 



9. mRNR  transliacija (Ch. 13)
Genetinis
kodas. tRNR struktūra ir funkcijos. Ribosomų struktūra ir jų surinkimas.
Bakterijų transliacijos iniciacija. Eukariotų transliacijos iniciacija.
Transliacijos elongacija ir terminacija, poliribosomos, baltymų rūšiavimas ir
jo signalai.



10. Bakterijų ir bakteriofagų
genų reguliacija (Ch. 14)
Transkripcinė
reguliacija: fermentų adaptacija, operonai (lac operonas, ara
operonas, trp operonas). Transliacinė ir potransliacinė bakterijų genų
reguliacija, antiprasminė RNR. Genų reguliavimas bakteriofagų gyvenimo ciklo
metu, genetiniai jungikliai.   



11. Eukariotų genų reguliacija
(Ch. 15; paskaita)
Reguliaciniai
eukariotų transkripcijos faktoriai: aktyvatoriai ir represoriai, transkripcijos
faktorių struktūros ypatybė, Myc-Max sistema; enhanseriai ir sailenseriai;
TFIID ir mediatorius. Chromatino struktūros pokyčiai: chromatino glaudinimas
(histonų kovalentinės modifikacijos, nuo ATP priklausomas chromatino struktūros
pertvarkymas, izoliatoriai); DNR metilinimas, genų amplifikacija, genų
pertvarkymai. Genų ekspresijos reguliavimas RNR lygmenyje: alternatyvus
splaisingas; genų nutildymas (antiprasminė RNR, miRNR, RNR interferencija).
Iniciacijos faktorių modifikavimas. 



12. Chromosomų struktūros ir
skaičiaus mutacijos (Ch. 8; paskaita)
Chromosomų
struktūros kintamumas: delecijos, duplikacijos, inversijos, translokacijos,
padėties efektas. Chromosomų skaičiaus kintamumas: euploidija, aneuploidija.
Natūralūs ir dirbtiniai chromosomų skaičiaus pokyčiai: mejozinis
neišsiskyrimas, mitozės anomalijos, mozaicizmas, tarprūšiniai hibridai.
Chromosomų struktūros ir skaičiaus mutacijų analizės taikomoji reikšmė. 



13. Genų mutacijos ir
reparacija (Ch. 16)
Genų
mutacijos: klasifikacija; pasekmės genotipui ir fenotipui; genų mutacijos
nekoduojančiose sekose, mutacijos dėl kartotinių trinukleotidų sekų. Mutacijų
atsiradimas ir jų priežastys: spontaninės ir indukuotos mutacijos, mutavimo
greitis ir mutacijų dažnis, spontaninių mutacijų priežastys (depurininimas,
deamininimas, tautomeriniai virsmai); cheminiai mutagenai (bazių
modifikatoriai, bazių analogai, interkaliuojantys junginiai), fiziniai
mutagenai (jonizuojanti ir nejonizuojanti radiacija), mutageniškumo vertinimo
metodai. DNR reparacija: tiesioginė reparacija; bazių ekscizijos reparacija;
nukleotidų ekscizijos reparacija; neatitinkančių nukleotidų reparacija;
rekombinacinė reparacija; aktyviai transkribuojamos DNR reparacija, apeinanti
pažaidas DNR sintezė (SOS atsakas).  



14. Medicininė genetika (Ch. 22; paskaita)
Žmogaus
ligų genetinė analizė. Autosominės dominuojančios, autosominės recesyvinės ir
su X chromosoma sukibusios žmogaus genetinės ligos. Chromosominės ligos.
Vėžinių ligų genetinės priežastys: onkogenai ir navikų supresijos genai.
Paveldimos vėžio formos. Epigenetinė vėžio reguliacija. 



15. Rekombinantinės DNR kūrimo
metodai (Ch. 18)
Genų
klonavimas, cDNR. Restrikcijos fermentai ir jų panaudojimas rekombinantinės DNR
kūrime. Polimerazės grandininė reakcija, genų ir jų produktų aptikimo metodai. 



16. Struktūrinė genomika (Ch. 20; paskaita)
Genokartografavimas
(citogenetinis, sankibos, fizinis). Genomų sekvenavimas, sekvenavimo metodų
principai. 



17. Funkcinė genomika,
proteomika ir bioinformatika (Ch. 21)
cDNR
bibliotekos, DNR mikrogradelės. Proteomas ir jo tyrimo metodai. Bioinformatinės
genomų analizės principai. 



18. Biotechnologija ir
genetiškai modifikuoti organizmai (paskaita; Ch.19)
Mikroorganizmų
panaudojimas biotechnologijoje. Genetiškai modifikuotų organizmų kūrimo
metodai. Transgeninių gyvūnų panaudojimas. Transgeninių augalų
panaudojimas.  Genetiškai modifikuotų
organizmų poveikis aplinkai. Žmogaus genų terapija. 



19. Populiacijų genetika (Ch. 25)
Genai
populiacijose ir genų dažnio nustatymo būdai. Hardy-Weinbergo pusiausvyra.
Neatsitiktinis kryžminimasis. Alelių dažnį keičiantys veiksniai. Natūralioji
atranka ir populiacijų prisitaikomumas.



20. Aplinkosauginė genetika
(paskaita)
Genetinė
įvairovė, jos nustatymo būdai. Genetinės įvairovės praradimo pasekmės
populiacijai. Populiacijos dydis ir rūšies išgyvenamumas. Genetiniai procesai
mažose populiacijose. Genetinė erozija, genetinės įvairovės apsauga.

 

STUDENTŲ VERTINIMO TVARKA

 

Studentai privalo išstudijuoti nurodytus vadovėlio skyrius ir dėstytojo per paskaitas, elektroniniu paštu ar internetiniame kurso puslapyje pateiktą papildomą medžiagą.

 

Žinių vertinimas atliekamas balų kaupimo principu: 40 proc. sudaro įvertinimai, gauti semestro metu  (apklausų rezultatai, grupinių ir individualių užduočių atlikimas), 60 proc. – baigiamojo egzamino rezultatai.

 

Apklausos neperlaikomos! (galima perlaikyti tik praleidus dėl ligos ir turint gydytojo pažymą arba dėl kitų pateisinamų ir iš anksto su dėstytoju suderintų aplinkybių).

 

Semestro metu numatomi keturi koliokviumai. Pirmasis – iš vadovėlio 2,3,4 ir 7 skyrių; antrasis – iš vadovėlio 9, 10 ir 11 skyrių; trečiasis – iš vadovėlio 12, 13, 14 ir 15 skyrių; ketvirtasis – iš vadovėlio 8, 16, 18, 20, 21 ir 22 skyrių. Už koliokviumus atsiskaitoma žodžiu, vertinamas pagal principą „atsiskaityta/neatsiskaityta“. Koliokviumų rezultatai nėra įtraukiami į galutinį vertinimą. Koliokviumas automatiškai užskaitomas tuo atveju, jei iš atsiskaitymų raštu už atitinkamus vadovėlio skyrius surenkama 50 ir daugiau proc. visų galimų balų sumos.

 

BAIGIAMASIS EGZAMINAS – sesijos metu pagal su dekanatu suderintą tvarkaraštį. Egzaminą leidžiama laikyti tik tiems studentams,  kurie tarpinių atsiskaitymų (raštu arba žodžiu) rezultatai yra teigiami. Egzaminą galima perlaikyti VU studijų nuostatuose numatyta tvarka. 

 

Bendras žinių vertinimas teigiamas, jei surenkama 50 ir daugiau proc. visų galimų balų sumos (už įvertinimus, gautus semestro metu, ir egzaminą).

 

Pažymys rašomas atsižvelgiant į bendrą surinktų balų sumą:

<50 proc. – neišlaikyta

50-55 proc. – 5

56-60 proc. – 6

61-70 proc. – 7

71-80 proc. – 8

81-90 proc. – 9

>90 proc. – 10