1936

1.

Normantas A.

Piktžolės javuose

1937

2.

Stankūnaitė A.

Biometriniai Kauno apylinkių Ranunculus ficaria L. apskaičiavimai.

1942

3.

Arminas A.

Amalas (Viscum album).

1946

4.

Mazelaitis-Mozolis J.

Vilniaus m. ir apylinkių augalai atėjūnai.

1949

5.

Miškinytė S.

Skaisčio ežero Potamogeton.

1950

6.

Armonaitė J.

Nemuno lankų pagrindinių fitocenozių produktyvumas.

7.

Kubickaitė M.

Bandomųjų pomidorų veislių tyrimas Vytėnų bandymų stotyje 1947-49m.

8.

Jurėnaitė G.

Nemuno žemupio lankų samanos.

9.

Dilytė B.

nemuno lankų pagrindinių fitocenozių aukštinis įsotinimas.

1951

10.

Aleksandravičiūtė B.

1949-1950 m. žiemos įtaka Vilniaus ir Kauno apylinkių sodams.

11.

Širvytė J.

nemuno lankų pagrindiniai augalų bendruomenių egzempliorinis įsotinimas.

1952

12.

Daubaraitė G.

Ankštinių ir varpinių tarpusavio santykiai Nemuno žemupio lankų pagrindinės fitocenozėse.

13.

Turlinskaitė A.

Nemuno žemupio lankų floros morfo-ekologinė analizė.

14.

Vasiliauskaitė O.

Fitocenozių kartografavimo metodika ir Nemuno žemupio užliejamų pievų kartografavimo pavyzdžiai.

15.

Žiemytė E.

Pietryčių Lietuvos darželių augalai ir jų pritaikymas kolūkinių sodybų pagražinimas.

1953

16.

Skurkaitė S.

Daigai ir jų išsilaikymo galimumai kai kuriose Nemuno žemupio lankų fitocenozėse.

17.

Didelytė J.

Trakų apylinkių gluosniai ir jų panaudojimo galimumai.

1954

18.

Giedratytė F.

Nemuno žemupio lankų pagrindinių formacijų charakteristika ir jų užimami plotai.

19.

Rutkauskaitė E.

Augalų plėtotės ritmų tyrimas kai kuriose Nevėžio žemopio lankų fitocenozėse sąryšyje su šienavimo laiko nustatymu

1955

20.

Aganauskaitė F.

Kai kurių Lietuvos TSR rytinių rajonų gluosniai ir gluosnynai.

21.

Gronskaitė V.

Nevėžio žemupio lankų floros ekologinė analizė.

22.

Plentaitė M.

Nevėžio žemupio lankų kiškiaašaryno (Brizeta media) ir kupstaviksvyno (Cariceta caespitosae) formacijų geobotaninė charakteristika.

1956

23.

Raginaitė G.

VVU Botanikos sode augančių įvežtinių medžių bei krūmų fenologinės plėtotės ir gyvybingumo stebėjimai.

24.

Ajauskaitė G.

Pievų fitocenozių išsidėliojimo dėsningumai skersiniame ir išilginiame Nevėžio salpos profilyje.

1957

25.

Jurkevičienė E.

Dubysos žemupio lankų pagrindinių formacijų produktyvumas.

26.

Ramanauskaitė K.

Dubysos žemupio užliejamų pievų pagrindinių formacijų piktžolės.

1958

27.

Lalytė V.

Nemuno slėnio tarp Petrašiūnų ir Dasūniškio sumedėjusieji augalai ir jų sudaromos bendruomenės - miškai.

28.

Kerbedytė B.

Žuvinto ežero flora ir augalija.

1959

29.

Adomavičiūtė A.

merkio lankų flora ir jos geografiniai elementai.

30.

Dailydaitė-Janavičienė I.

Augalijos išsidėstymo dėsningumai skersiniame Merkio salpos profilyje.

31.

Šidla L.

Kirdeikių ežero kalvoto moreninio kraštovaizdžio augalija (Švenčionėlių raj.).

1960

32.

Aleksonytė O.

Merkio salpos pievų fenologiniai spektrai.

33.

Murkaitė R.

Merkio lankų pagrindinių formacijų išsidėstymas ir ūkinė reikšmė.

34.

Žilvitytė G.

Varėnos I apylinkių smėlynų augalija.

1961

35.

Lazdauskaitė Ž.

Senieji Lietuvos botanikai ir jų herbarinis palikimas.

36.

Marcijonaitė J.

Lietuvos pajūrio smėlynų augalija.

37.

Vinciūnaitė M.

pietryčių Lietuvos atneštiniai augalai.

1962

38.

Strazdaitė J.

Mituvos žemupio užliejamų pievų ūkinė charakteristika.

39.

Dubinskaitė G.

Mituvos užliejamų pievų geobotaninė charakteristika.

40.

Uniakaitė V.

Mituvos žemupio salpos flora ir jos morfologinė-ekologinė bei geografin analizė.

41.

Andriulionytė V.

Medžiaga Kretingos, Molėtų r. ir Žuvinto apylinkių varpiniams augalams pažinti.

1963

42.

Jurkevičiūtė E.

Punios šilo ties Siponių kaimu flora ir jos geografinė analizė.

43.

Varžinskienė E.

Medininkų aukštumų floros pažinimas.

44.

Jurgelionytė A.

Medininkų aukštumos natūralūs miškai ir sodintiniai medynai.

1964

45.

Kernagytė R.

lakajos slėnio flora.

46.

Tėvilavičiūtė E.

Lakajos užliejamų pievų geobotaninė charakteristika.

1967

47.

Laurinavičiūtė O.

Minijos užliejamų pievų pagrindinės formacijos ir kai kurie duomenys apie jų biologinį produktyvumą.

48.

Miškinytė E.

Minijos slėnio flora

1969

49.

Blažytė D.

Nevėžio vidurupio ir aukštupio užliejamų pievų geobotaninė charakteristika.

1970

50.

Rasinavičienė J.

Šventosios slėnio ir krantų flora ties Kavarsku.

1972

51.

Bagdonaitė S.

Kai kurių dekoratyvinių savaiminės floros atstovų panaudojimo žaliesiems želdiniams aiškinimas.

52.

Aleknaitė G.

Dysnos ir jos intako Birvėtos užliejamų pievų ties Tverečiumi geobotaninė bei ūkinė charakteristika.

53.

Samulionytė V.

Labai retų dekoratyvinių vietinės floros atstovų panaudojimas dekoratyviniuose želdiniuose.

54.

Ževžikova F.

Kuršių Nerijos floros analizė.

55.

Dailydaitė B.

Tverečiaus mikrorajono floros analizė.

56.

Kušleikienė V.

Medžiaga Ventos vidurupio lygumos florai pažinti.

57.

Kurkienė O.

Inturkės apylinkės flora.

1973

58.

Butėnienė J.

Klaipėdos-Girulių fizinio-geografinio mikrorajono flora.

59.

Lukoševičienė V.

Floristiniai tyrimai Tarybų Lietuvoje pokario metais.

1974

60.

Balnytė K.

Viekšnių, Žarėnų ir Kegų dekoratyvinių želdinių gėlės ir kai kurių retesnių vietinės floros augalų kultivavimo bandymai.

61.

Bertašiūtė R.

Dubičių-Musteikos mikrorajono floros analizė.

61 A

Budrytė V.-E.

laipiojančių ir poliantinių rožių veislių introdukcija vilniaus botanikos sode.

62.

Janauskaitė A.

Dusios, Šlavanto, Galsto ir Obelijos ežerų makrofitai ir daugiau paplitusių makrofitų cheminė charakteristika.

63.

Oženeckytė L.

Zervynų mikrorajono floros analizė.

64.

Račickaitė R.

Chrizantemų veislių introdukcija VVU Botanikos sode.

65.

Tupčiauskaitė J.

Mažeikių-Viekšnių mikrorajono floros analizė.

1975

66.

Braškienė E.

Kupiškio rajono piktžolės ir laukų piktžolėtumo tyrimai.

67.

Drižnienė R.

Programuotas mokymas botanikos kurse V-VI klasėje.

68.

Grigonytė Z.

Prienų rajono vaistingieji augalai.

69.

Gruodytė J.

Zarasų raj. Čiauno ež. makrofitai ir kai kurių jų rūšių sėklų daigumo tyrimai.

70.

Kuzminskytė D.

Šilalės rajono vaistingieji augalai.

1976

71.

Baškytė R.

LTSR nacianalinio parko Daunorių, Kazitiškio, Minčios ir Vaišniūnų girininkijų vaistiniai augalai.

72.

Domarkienė B.

Arbatinių-hibridinių, floribundinių ir grandiflora grupių rožių veislių biologijos tyrimas Lietuvos sąlygomis.

73.

Kulekonytė R.

Vietinių ir introdukuotų gysločio (Plantago L.) rūšių biologija ir gleivių susikaupimo juose dėsningumai.

74.

Misevičius M.

Elekrėnų vandens saugyklos makrofitai.

75.

Raudeliūnaitė N.

Šluotelinio fliokso veislių introdukcija VU botanikos sode.

76.

Surdokienė K.

Medžiaga Lietuvos orchidėjoms pažinti.

77.

Taurinskaitė D.

Platelių-Lieplaukės mikrorajono flora ir jos chorologiniai santykiai.

78.

Vaurutė G.

Merkinės botaninio draustinio flora ir augalija.

79.

Zailskaitė B.

Kai kurių Lietuvos TSR vyšnių ir trešnių biologinių savybių tyrimas.

80.

Tamulevičiūtė G.

Augalų mineralinės mitybos bandymai V klasės kurse.

1977

81.

Klimauskaitė V.

Lazdijų rajono vaistingieji augalai.

82.

Žiupkaitė S.

Pabaisko apylinkių flora.

83.

Kadasevičiūtė R.

Vievio-Kazokiškių fizinio-geografinio mikrorajono flora.

84.

Aleknienė V.

Vegetatyvinis dekoratyvinių krūmų dauginimas.

1978

85.

Kynienė V.

Dekoratyvinių krūmų vegeratyvinis dauginimas.

86.

Banienė A.

Kėdainių rajono  Krakių apyl. Vaistingieji augalai.

87.

Zalagaitė E.

Biržų rajono vaistingieji augalai.

88.

Dabulskytė V.

Lietuvos TSR Nacionalinio parko didesniųjų ežerų makrofitai ir užžėlimas.

89.

Štaupaitė A.

LTSR Nacionalinio parko centrinės dalies vaistingieji augalai ir jų bendrijų geobotaninė charakteristika.

90.

Kučinskienė I.

Tverečiaus apylinkių flora ir pagrindiniai augalijos bruožai.

91.

Bieliukaitė l.

medžiaga Riešės upės baseino florai pažinti.

92.

Stasiulionytė J.

Prieš 25 metus aprašytų Nevėžio salpoje reliktinių pievų dabartinė būklė.

93.

Šaltytė E.

Baltriškių apylinkių (Zarasų raj.) flora ir augalija.

94.

Tvarkūnaitė A.

Girulių apylinkių flora ir augalija.

95.

Vaitkevičiūtė Z.

LTSR Nacionalinio parko centrinės dalies (Ginučių apyl.) flora ir augalija.

1979

96.

Lapelė M.

Čepkelių rezervato flora ir retieji augalai

97.

Verbiejūtė A.

Vilniaus miesto Sapieginės apylinkių flora.

98.

Černiauskaitė A.

Kai kurių Kretingos rajono vietinių trešnių ir vyšnių biologija.

99.

Vidžiūnaitė G.

Vegetatyvinis dekoratyvinių krūmų dauginimas.

100.

Valatkienė O.

Vegetatyvinis dekoratyvinių krūmų dauginimas.

101.

Kasiulienė M.

Pagėgių apylinkių flora.

1980

102.

Petraitytė V.

Medžiaga Pietų Lietuvos lygumos florai pažinti (Višakio Rūdos floros mėginys).

103.

Brašiškytė L.

Višakio pievų ir gretimų miškų augalija

104.

Maskoliūnas A.

Nevėžio botaninio draustinio flora ir augalija.

105.

Švarcaitė V.

Kintų apylinkės miškai.

106.

Kudžmaitė R.

kai kurių dekoratyvinių krūmų vegetatyvinis dauginimas.

107.

Pečiulytė R.

Kai kurių rožių grupių dauginimas auginiais.

108.

Dagytė L.

LTSR Nacionalinio parko bruknynai ir jų produktyvumas.

109.

Gasperaitienė G.

Utenos apylinkių flora.

110.

Matusevičiūtė L.

Girdžių apylinkių vaistingieji augalai.

111.

Micienė I.

Vegetatyvinis dekoratyvinių krūmų dauginimas.

112.

Žvybienė A.

Althaea genties rūšių biologija ir veikliosios medžiagos.

1981

113.

Milkintienė I.

Savarankiški mokinių darbai laboratorinėse botanikos pamokose.

114.

Motiekaitytė V.

Radvilonių miškų egliniai uosynai ir su jais susijusios bendrijos.

115.

Armonaitytė V.

B-indililacto r. įtaka kai kurių dekoratyvinių krūmų šaknijimuisi.

116.

Barkauskienė Z.

klaipėdos miesto gėlės želdynuose.

117.

Damaševičienė A.

chrizantemų veislių biologinės, ekologinės savybės, IAR įtaka įsišaknijimui.

118.

Jarukaitienė G.

Prienų rajono apylinkių dekoratyviniai augalai.

119.

Safonovienė V.

B-indolilacto rūgšties įtaka chrizantemų šaknų susidarymui.

120.

Vorobliovienė O.

B - indolilacto rūgšties įtaka dekoratyvinių krūmų šaknijimuisi.

1982

121.

Patalauskaitė D.

Aukštelkių apylinkių (Radviliškio raj.) flora ir bendrijos su Cypripedium calceolus L. ir Primula farinasa L.

122.

Rukšėnienė J.

Rudnios (Marcinkonių apyl.) flora ir augalų bendrijos su kalnine arnika bei raudonuoju garbeniu.

123.

Marcinkevičius V.

B-indolilacto rūgšties įtaka kai kurių dekoratyvinių krūmų vegetatyviniam dauginimui.

124.

Judeikytė I.

Lietuvos TSR Nacionalinio parko mėlynių resursinė charakteristika.

125.

Pekarskaitė S.

Plungės rajono Platelių apylinkių flora ir vaistiniai augalai.

126.

Vnarauskaitė V.

lietuvos TSR vaistinių augalų paruošos ir gydomųjų arbatų rūšinė sudėtis.

127.

Baranauskienė R.

Kai kurių Polygonum genties vaistinių augalų auginimo tyrimai.

128.

Butėnienė A.

B-indolilacto rūgšties įtaka šluotelinio fliokso šaknų susidarymui.

129.

Kuproviesienė A.

Heteroauksino įtaka kai kurių dekoratyvinių krūmų šaknijimuisi.

130.

Makūnas V.

Laipiojančių ir pusiau laipiojančių rožių introdukcija LTSR MA Botanikos instituto Botanikos sode.

131.

Strumilienė S.

B-indolilacto rūgšties įtaka chrizatemų šaknijimuisi.

132.

Veiverytė O.

Šluotelinio fliokso introdukcija Kauno botanikos sode.

1983

133.

Bertavičienė E.

B-indolilacto rūgšties įtaka dekoratyvinių krūmų šaknijimuisi.

134.

Čikotienė D.

B-indolilacto rūgšties įtaka stambiažiedžių raganių auginių šaknijimuisi.

135.

Gutkauskienė G

B-indolilacto rūgšties įtaka dekoratyvinių krūmų auginių šaknijimuisi.

136.

Ivanauskienė S.

B-indolilacto rūgšties įtaka dekoratyvinių krūmų auginių įsišaknijimuisi.

137.

Kildišienė Z.

B-indolilacto rūgšties įtaka dekoratyvinių krūmų auginių šaknijimuisi.

138.

Ramanauskienė I.

Baisogalos apylinkės vaistingieji augalai.

139.

Ribokienė I.

Pavilnio apylinkių vaistingieji augalai.

140.

Žliobaitė D.

Baltažiedžių bijūnų introdukcija ir dauginimas Kauno botanikos sode.

1984

141.

Dervinytė-Gylienė O.

Miroslavo apylinkių liepiniai skroblynai, jų retrogresijos gamtos apsaugos požiūriu.

142.

Ramaškaitė M.

Obelijos ežero (Alytaus raj.) pakraščių flora ir augalija.

143.

Sasnauskas V.

Vizgirio botaninio draustinio ir Obelijos miško retosios bendrijos bei jų apsauga.

144.

Zonytė-Griciuvienė I.

Miroslavo apylinkių flora, jos dinamika ir apsauga.

145.

Kavolytė R.

Paprastosios šertvės (Polypodium vulgare L.) paplitimo ir biologijos ypatumai Palangos apyl.

146.

Dzikaraitė A.

Kai kurių mėtų rūšių, natūraliai augančių ir kultivuojamų lauko bandymuose, biologija ir eteringumas.

147.

Janiūnaitė V.

Miškinės sidabražolės (Potentilla arecta (L.) Raeusch.) ekologinės ir biologinės ypatybės natūraliose pietryčių Lietuvos fitocenozėse.

148.

Klimavičiūtė A.

Bruknės cenopopuliacijų ypatumai įvairaus amžiaus brukniniuose ir brukniniuose-mėlyniniuose pušynuose.

149.

Jakavičiūtė R.

B-indolacto rūgšties ir tiamino poveikis dekoratyvinių krūmų auginių įsišaknijimui.

150.

Muleikaitė-Žarnauskienė J.

B-indolilacto ir tiamino įtaka poliantinių ir floribundinių rožių auginių įsišaknijimui.

151.

Ramaškaitė V.

B-indolilacto rūgšties įtaka kai kurių dekoratyvinių krūmų auginių įsišaknijimuisi.

152.

Šimėnaitė G.

B-indolilacto rūgšties įtaka stambiažiedžių raganių auginių įsišaknijimui.

1985

153.

Mykolaitienės L.

Mokyklinių  sklypų panaudojimas, ruošiant mokinius dirbti žemės ūkyje.

1986

153.

Lukoševičiūtė R.

Krikštonių apylinkių kalvų žolynų flora ir jų fitocenologinės identifikacijos bandymas.

155.

Granatauskaitė

Dubičių apylinkių vaistiniai augalai.

156.

Junevičiūtė N.

Beta- indolilacto rūgšties poveikis dekoratyvinių krūmų ir medžių auginių įsišaknijimuisi.

157.

Vaiškūnaitė R.

Paprastosios kraujažolės (Achilles millefolium) ekologinė, biologinė ir biocheminė charakteristika.

158.

Borunova N.

Alfa naftilacto rūgšties poveikis chrizentemų auginių įsišaknijimui.

159.

Čiuladaitė A

Ukmergės rajono Želvos apylinkių vaistiniai augalai.

160.

Galdikienė V.

Beta-indolilacto rūgšties poveikis Thuja occidentalis f. ellwangeriana, Taxus baccata, Corylus avellana f. atropurpurea, Cotonester horizontalinis auginių įsišaknijimui.

161.

Mitrikienė Z.

Lazdijų rajono Šeštokų apylinkės vaistingieji augalai.

162.

Navickienė A.

B-indolilsviesto rūgšties poveikis dekoratyvinių krūmų ir  medžių auginių šaknijimuisi.

163.

Šimkūnaitė E.

Alfa-naftilacto rūgšties poveikis chrizentemų auginių šaknijimui.

164.

Šliumbaitė B.

Beta-IAR poveikis raganių auginių įsišaknijimui.

165.

Baužinskaitė D.

Žuvinto ežero makrofitai.

166.

Dabužinskienė Z.

Kai kurių asiūklių rūšių fitocenotinių populiacijų ekologijos ir struktūros bruožai pietryčių Lietuvoje.

167.

Kamaitytė B.

Paprčių fitocenotinių populiacijų ekologijos ir struktūros bruožai pietryčių Lietuvoje.

.

1987

168.

Lubienė J.

Krikštonių apylinkių (Lazdijų raj.) reliktiniai lapuočių miškeliai (flora, fitocenotinė identifikacija, apsauga).

169.

Ratkevičienė G.

Molėtų apylinkių vaistingieji augalai.

170.

Songailienė D.

Šakių rajono Čapajevo kol. Linų pasėklių piktžolės ir kovos su jomis priemonių įtaka jų paplitimui.

1988

171.

Rimšaitė D

Beta-indolil sviesto r. poveikis dekoratyvinių krūmų auginių šaknijimuisi.

172.

Martinkutė A.

Vietinės floros augalų panaudojimas Palangos botanikos parko gėlynuose.

173.

Brazitytė A.

Trifolium pannonicum Jacq ir kitų ankštinių žolių biologinės ir ūkinės savybės.

174.

Zabembienė R.

Medžiaga Trakų landšaftinio draustinio florai pažinti.

175.

Pakeltytė G.

Retųjų rūšių populiacijų ekologiniai bei fitocenotiniai ypatumai ir išsilaikymo galimybės Krištonių 9lazdijų raj.) apylinkėse.

176.

Banevičiūtė A.

Sūduvos aukštumos botaninio-geografinio rajono floristiniai ypatumai bei ryšiai su Dainavos lygumos rajonu.

177.

Kuzmaitė J.

Miškinės sidabražolės (Potentilla ercta (L)Raeusch.) ekologinės ir biologinės ypatytbės pietvakarių Lietuvos augalų bendrijose.

178.

Kiškytė V.

Pataisų fitocenotinių populiacijų struktūros ir gyvenimo strategijos lyginamoji charakteristika Puvočių apylinkėse.

179.

Raugaitė A.

Kai kurių paparčių rūšių fitocenotinių populiacijų formavimosi ir struktūros lyginamoji charakteristika Puvočių apylikėse.

180.

Kucinskaitė N.

Vilnaius m. Verkių parko brioflora.

1989

186

Vaiciukevičienė A.

B-indolilacto rūgšties poveikis Actinidia, Clematis, Lonicera auginių šaknijimuisi

187

Šikšnianienė I-B

Tikrojo eraičino (Festuca pratensis Huds.), Paprastosios šunažolės (Dactylis glomerata L.) ir daugiametės svidrės (Lolium perenne L.) cheminės sudėties ir virškinamumo tyrimas.

188

Noreikienė R.

Taurakalnio želdynų biologinės, ekologinės savybės, jų išplanavimas.

189

Velikonienė j.

Medžių, krūmų ir gėlių biologinės-ekologinės savybės ir jų pritaikymas "Tėvų namų" apželdinimui.

190

Tubelienė B.

Konstantinavos profesinės technikos mokyklos apželdinimui parinktų augalų biologinės-ekologinės savybės.

1990

191

Šeinauskaitė L.

Nemenčinės apylinkių vaistiniai augalai.

192

Petronytė V.

Panevėžio rajono Berčiūnų apylinkės vaistiniai auagalai.

193

Pilkauskaitė R.

B-indolilacto rūgšties poveikis skindapų ir vaškuolių auginių šaknijimuisi.

Laščenkova A.

Zarasų rajono Gražutės landšaftinio draustinio vaistiniai augalai.

195

Taučkėlienė V.

Panevėžio miesto gėlės ir krūmai, jų biologinės, ekologinės savybės.

196

Labutytė j.

Augimo stimuliatorių poveikis raganių auginių įsišaknijimui.

197

Ilevičiūtė J.

Medžiaga Lietuvos segetaliinių bendrijų sintaksonominei identifikacijai.

198

Petraškaitė R.

Tarpinių plynraisčių bendrijų Lietuvoje sistematinio apibrėžimo bandymas.

199

Mocevičienė Z.

Medžiaga augalų tarpusavio ryšiams pažinti stambialapio šakio (Pteridium aquilinum (L.) Kuhn sąžalynuose

1991

200

Skuodienė R.

Vėžaičių apylinkės vaistiniai augalai.

Šivytė I.

Medžiaga Lietuvos driežlielinių (Ophioglosaceae) atstovų biologijai pažinti.

202

Stalmokienė I.

Šlpės apylinkių vaistiniai augalai.

203

Misiūnienė A.

Biržų rajono Nemunėlio Radviliškio apylinkės vaistinių augalų resursai.

Titenienė I.

Nitratų susikaupimas pipirmėtėje.

Palionis V.

kelminio paparčio (Dryopteris filix-mas) fitocenotinių populiacijų struktūros lyginamoji charakteristika Šlyžiškių apylinkėse (Molėtų raj.).

206

Intienė V.

Paupinio jonpaparčio ir kelminio paparčio cenotinių populiacijų daugiametis kintamumas Šiaurės  Lietuvoje.

207

Sakalauskaitė G.

Utenos raj. Vyžuonų apylinkių vaistiniai augalai.

Mingelevič M.

B-indolilacto rūgšties poveikis rožių auginių įsišaknijimui.

1996

250

Dzimidavičiūtė A.

Vaistinių augalų medetkos (Calendula officinalis L.) ir didžiosios nasturtės (Tropaeolum majus L) augimo agrotechnikos tyrimas

251

Požemeckienė L.

Rožių poskiepių išauginimas.

252

Šliaužys Pranas-Algirdas

Mokinių ekologinės kultūros ugdymas