Paieška puslapyje:

Grybų ekologija

 

Magistrantūros studijų programos BOTANIKA studijų dalykas

 

Dėstytojai: prof. dr. Ernestas Kutorga, doc. dr. Ingrida Prigodina Lukošienė

 

Programa

 

I dalis. LICHENIZUOTŲ GRYBŲ (KERPIŲ) EKOLOGIJA

Lichenizmo problematika (mikobiontų ir fotobiontų funkcijos ir ryšiai)

Lichenoindikacija (metodai, rezultatai ir reikšmė).

Kerpių biologinė įvairovė (kerpių biologinė įvairovė pasaulyje ir Lietuvoje, kerpių augimo ir gyvenimo formos, su kerpėmis susiję grybai)

Kerpių ekologinis vaidmuo (kerpių paplitimas ir ekologinis vaidmuo. Lichenometrija. Kerpės ir klimato kaita)

Kerpių ir kitų kriptogamų sociologiniai tyrimai (kriptogamų sąvoka, Upsalo ir Ciuricho-Monpelje fitocenologinių mokyklų nuomonės, kerpių ir kitų kriptogamų aprašymo metodika)

Epifitinių ir epiksilinių kerpių ekologinės savybės, jų sudaromos bendrijos ir biotopai (kerpių ekologinės grupės; epifitai ir pagrindiniai ekologiniai faktoriai lemiantys jų išsidėstymą; pagrindiniai epifitinių kerpių biotopai; epifitinės bendrijos, epifilinės kerpės, epiksilinės kerpės ir jų sudaromos bendrijos )

Epilitinių, epigėjinių ir antropogeninio substrato kerpių ekologinės savybės, jų sudaromos bendrijos ir biotopai (epilitai ir pagrindiniai ekologiniai faktoriai lemiantys jų išsidėstymą; pagrindiniai epilitinių kerpių biotopai; epilitinės bendrijos, epigėjinės kerpės, jų biotopai ir jų sudaromos bendrijos, antropogeninio substrato kerpės)

Kerpių paplitimas (kerpių arealai, pagrindiniai kerpių paplitimo modeliai, kerpių paplitimas Lietuvoje);

Retos kerpių rūšys, jų nykimo priežastys ir apsauga; kertinės miško buveinės ir kerpės jose;

ir lichenologinių tyrimų kryptys Lietuvoje.

 

 

II dalis. NELICHENIZUOTŲ GRYBŲ EKOLOGIJA

Grybų charakteristika, sisteminimas. Grybų funkcijos ekosistemose. Grybų praktinė reikšmė.

Grybų plitimas. Mikogeografija.

Aplinkos sąlygų poveikis grybų vystymuisi (substrato maisto medžiagų veiksnys, ubikvistai, specializuotos mitybos grybai, chemotropizmas; temperatūros veiksnys, mezofiliniai, termofiliniai ir psichrofiliniai grybai; drėgmės veiksnys, kserofiliniai, higrofiliniai ir mezofiliniai drėgmei grybai, hidrotropizmas; pH veiksnys, acidofiliniai ir bazofiliniai grybai; šviesos veiksnys, foto-/heliotropizmas; žemės traukos veiksnys, geotropizmas).

Grybų gyvenimo strategijos. Grybų mitybos ypatumai. Grybų trofinės grupės ir bendrijos ekosistemose (saprotrofai: dirvožemio ir miško paklotės saprotrofai, ksilosaprotrofai, herbosaprotrofai, lapų ir spyglių saprotrofai, briosaprotrofai, mikosaprotrofai, koprotrofai, antropogeninių substratų saprotrofai, pirofilai (karbotrofai); biotrofiniai parazitai/patogenai, nekrotrofiniai parazitai, endofitai, nematofagai; simbiotrofai-mutualistai: mikoriziniai ir lichenizuoti grybai). Požeminiai grybai. Vandens ir vabzdžių grybai.

Mikorizė ir jos tipai (arbuskulinė mikorizė, ektomikorizė, erikoidinė mikorizė, orchidėjų mikorizė, monotropoidinė mikorizė), mikorizės reikšmė ekosistemoms.

Grybijos kaita, jos priežastys. Grybų nykimas ir apsauga.

 

Privalomoji literatūra:

Kutorga E., 2012: Grybų ekologija (paskaitų padalomoji medžiaga) ( http://www.bg.gf.vu.lt).

Prigodina Lukošienė I., 2012: Kerpių ekologijos pagrindai (paskaitų konspektas). http://www.bg.gf.vu.lt/duomenys/kerpiu_ekologija_Ingrida_Prigodina_Lukosiene.pdf

 

Papildoma literatūra:

Aptroot A., Seaward M., Sparrius L., 2009: Biodiversity and Ecology of Lichens. - J. Cramer Verlag

Deacon J. W., 1997: Modern Mycology, 3rd ed. - Cambridge.

Dighton J., White J. F., Oudemans P. (eds), 2005: The fungal community: its organization and role in the ecosystem, 3rd ed. - Boca Raton.

Dix N. J., Webster J., 1995: Fungal ecology. - London.

H. Hertel., 2004: Contributions to Lichenology. - Stuttgart.

Jennings D. H., Lysek G., 1999: Fungal biology: understanding the fungal lifestyle. - Oxford.

Kavanagh K. (ed.), 2005: Fungi: biology and aplications. - Chichester.

Lietuvos grybai (1991 - leidimas tęsiamas).

The Mycota (vol. I-IX) (Esser K., Lemke P.A., eds). - Berlin.

Motiejūnaitė J., 2002: Lapiškosios ir krūmiškosios kerpės. Lietuvos grybai, 13 t. - Vilnius.

Mueller G. M., Bills G. F., Foster M. S., 2004: Biodiversity of fungi. Inventory and monitoring methods. - Amsterdam.

Nash T.H., Ryan B. D., Gries C., 2004: Lichen Flora of the Greater Sonoran Desert Region. - Lichens Unlimited Arizona State University.

Nach T.H., 2008: Lichen biology. - Cambrigde Univerity Press.