2016-11-03, 08:54
Profesorė Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė
(1905-1996)
Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė gimė 1905 m. liepos 14 d. Veiveriuose, Marijampolės apskrityje. 1922 m. baigė Marijampolės gimnaziją. 1923-1928 m. studijavo Lietuvos universiteto Matematikos-Gamtos fakultete pagal Biologijos skyriaus Zoologijos ciklo programą. 1926-1930 m. mokytojavo įvairiose Lietuvos mokyklose. Dar mokytojaudama parašė pirmąjį mokslinį straipsnį „Kraujo grupės ir jų suskirstymas Lietuvos gyventojų tarpe“, kuriame apibendrino diplominio darbo rezultatus. 1930 m. pradėjo dirbti savąjame Vytauto Didžiojo universitete. Iš pradžių dirbo Matematikos-Gamtos fakulteto Botanikos katedros jaunesniąja laborante, o nuo 1935 m. iki 1940 m. – asistente. 1940-1990 m. dirbo Vilniaus universitete, į kurį kartu su Matematikos-Gamtos fakultetu 1940 m. persikėlė iš Kauno. Pradžioje dirbo Augalų sistematikos katedros vyresniąja dėstytoja, 1954 m. jai suteiktas pedagoginis docento vardas, 1968 m. tapo profesore. 1949-1952 m. vadovavo tuometinei Aukštesniųjų augalų sistematikos katedrai.
Savarankiškus mokslinius tyrimus M. Natkevičaitė pradėjo 1935 m. Jų išdavoje parengė ir 1942 m. apgynė filosofijos daktaro disertaciją „Genetiškai-sistematiški Verbascum ir Celsia genčių tyrinėjimai“. Tačiau, parengto taikant Sovietų Sąjungoje nepriimtinais laikytus genetinius tyrimo metodus, karo metais Lietuvą valdant vokiečių okupacinei valdžiai apginto darbo sovietiniai mokslo administratoriai vėliau nepatvirtino, todėl jai teko rengti naują disertacinį darbą. 1948 m. M. Natkevičaitė apgynė biologijos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją „Lietuvos TSR adventyvinė flora“, o 1967 m. – biologijos mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją „Genetiniai-sistematiniai (gentys Verbascum ir Celsia), floristiniai-sistematiniai (Lietuvos varpiniai) ir geobotaniniai tyrimai“.
1935 m. pradėtais augalų sistematikos krypties tyrimais M. Natkevičaitė gilinosi į kryžminimosi ir mutacijų reikšmę augalų rūšių susidarymui bei augalų evoliucijos problemas. Antrojoje disertacijoje išryškėjo fitogeografinė tyrimų kryptis. Pradedant 1955 m. M. Natkevičaitės-Ivanauskienės vardas tapo neatsiejamas nuo geobotaninių (fitocenologinių) tyrimų. M. Natkevičaitė-Ivanauskienė dar Vytauto Didžiojo universitete Kaune pradėjo rinkti, sisteminti bei tvarkyti herbariumą, vėliau buvo Vilniaus universiteto herbariumo (WI) induočių augalų rinkinių kuratorė. Ji daug prisidėjo, kad Lietuvos nacionalinis turtas – Vilniaus universiteto herbariumo rinkiniai, kuriuose esama dar XIX a. pradžioje surinktų augalų pavyzdžių, būtų išsaugoti iki mūsų dienų.
Svarbiausios profesorės M. Natkevičaitės-Ivanauskienės mokslo darbų kryptys yra užliejamųjų pievų (Nemuno, Nevėžio, Merkio, Mituvos ir kt.) floros ir augalijos analizė, Lietuvos botaninis-geografinis rajonavimas, floros ir augalų bendrijų chorologinės struktūros nustatymas, floros mėginių metodo taikymas rūšių įvairovės ir dažnio tyrimams, naujų mokslui taksonų ir sintaksonų išaiškinimas. Metodiniu požiūriu reikšmingiausi dalykai buvo Vakarų Europoje priimtų J. Brauno-Blanquet floristinės-fitosociologinės mokyklos metodų taikymas augalijos tyrimams, rūšių grupės reikšmingumo augalų bendrijoje rodiklio pasiūlymas ir taikymas augalijos analizei, floristinio dažnio koeficiento pasiūlymas floros ir jos tipologinių grupių dinaminei būsenai įvertinti.
M. Natkevičaitė-Ivanauskienė buvo dviejų respublikinių mokslo premijų laureatė (1958 m. ir 1985 m.), šešiatomio veikalo „Lietuvos TSR flora“ (1959-1980) mokslinė redaktorė ir bendraautorė. Iš viso M. Natkevičaitė-Ivanauskienė paskelbė daugiau kaip šimtą įvairaus pobūdžio mokslo darbų. Ji rašė genetikos, genetikos ir botanikos mokslų istorijos, gyvosios gamtos evoliucijos, floristikos, augalų sistematikos, fitocenologijos, augalų geografijos, floros ir augalijos apsaugos, herbarininkystės klausimais.
Vilniaus universiteto Biologijos ir Geografijos studijų programų studentams M. Natkevičaitė-Ivanauskienė skaitė Genetikos, Aukštesniųjų augalų sistematikos, Augalų geografijos, Geobotanikos, Lietuvos floros kursus, vadovavo diplominiams ir disertaciniams darbams. Jos paskaitos, visuomet rūpestingai parengtos, buvo ypač metodiškos ir moksliškos. Perteikdama konkrečias mokslo žinias, ugdė jaunų žmonių siekį gerai pažinti gamtą, skiepijo gamtosaugos idėjas, meilę savo šaliai. Įvairius mokslo klausimus gvildendavo iš esmės, ieškojo naujų idėjų ir naujų sprendimų. Tai buvo iškili mokslininkė ir pedagogė, principinga, reikli ir pilietiška asmenybė.
M. Natkevičaitė-Ivanauskienė mirė 1996 m. balandžio 30 d. Palaidota Antakalnio kapinėse, Vilniuje.
Svarbiausios mokslo publikacijos:
Natkevičaitė M., 1942: Genetiškai-sistematiški Verbascum ir Celsia genčių tyrinėjimai. – Vilniaus universiteto Matematikos-Gamtos fakulteto darbai, 1((14)2): 237–344.
Natkevičaitė M., 1950: Kultūrinių augalų kilmė. – Vilnius.
Natkevičaitė-Ivanauskienė M., 1955: Nemuno žemupio lankų flora; Nemuno žemupio lankų pagrindinių formacijų geobotaninė apybraiža. – Kn.: Kriščiūnas J., Dagys J., Vazalinskas V., Ženauskas K. (red.), Nemuno žemupio užliejamosios pievos: 53–93; 99–190. – Vilnius.
Natkevičaitė-Ivanauskienė M., 1957: Augalų pasaulio plėtotė. – Vilnius.
Natkevičaitė-Ivanauskienė M., 1958: Lietuvos augalija. – Kn.: Basalykas A. (red.), Lietuvos TSR fizinė geografija, 1: 382–416. – Vilnius.
Natkevičaitė-Ivanauskienė M., 1963: Varpiniai – Gramineae Juss. – Kn.: Natkevičaitė-Ivanauskienė M. (red.), Lietuvos TSR flora, 2: 114–299. – Vilnius.
Natkevičaitė-Ivanauskienė M., 1969: Lietuvos floristinis-fitocenologinis rajonavimas (rusų k.). – Botaničeskij žurnal, 54(1): 14–20.
Natkevičaitė-Ivanauskienė M., 1971: Vingiorykštė – Filipendula Mill.; Dirvuolė – Agrimonia L.; Kraujalakė – Sanguisorba L.; Žiognagė – Geum L.; Valdšteinija – Waldsteinia Willd.; Trindažolė – Comarum L.; Sidabražolė – Potentilla L.; Žemuogė, braškė – Fragaria L.; Žalčialunkiečiai – Thymelaeales; Mirtiečiai – Myrtales. – Kn.: Natkevičaitė-Ivanauskienė M. (red.), Lietuvos TSR flora, 4: 94–98; 139–192; 683–691; 748–785. – Vilnius.
Natkevičaitė-Ivanauskienė M., 1976: Bervidiniai – Scrophulariaceae Juss. – Kn.: Natkevičaitė-Ivanauskienė M. (red.), Lietuvos TSR flora, 5: 403–488. – Vilnius.
Natkevičaitė-Ivanauskienė M., Strazdaitė-Balevičienė J., Bandžiulienė R., 1977: Lietuvos induočių augalų floros chorologinė analizė. – Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Biologija, 16(1): 87–106.
Natkevičaitė-Ivanauskienė M., 1980: Cichoriinae O. Hoffm.; Scorzonerinae Dum.; Hypochoerinae Less.; Varpiniai – Gramineae Juss. – Kn.: Natkevičaitė-Ivanauskienė M., Jankevičienė R., Lekavičius A. (red.), Lietuvos TSR flora, 6: 178–203; 273–285. – Vilnius.
Natkevičaitė-Ivanauskienė M., 1983: Botaninė geografija ir fitocenologijos pagrindai. – Vilnius.
Natkevičaitė-Ivanauskienė M., 1985: Rūšių ir jų grupių floristinio reikšmingumo kiekybinis nustatymas (rusų k.). – Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Biologija, 23: 3–10.
Natkevičaitė-Ivanauskienė M., Naujalis J. R., Tupčiauskaitė J., Rukšėnienė J., Meškauskaitė E., 2005: Lietuvos augalinio rūbo struktūra: profesorės Marijos Natkevičaitės-Ivanauskienės požiūris. – Vilnius.