Eil. nr. | Metai ir darbo autorius | Pavadinimas |
|
1936 |
|
1. |
Normantas A. |
Piktžolės javuose |
|
1937 |
|
2. |
Stankūnaitė A. |
Biometriniai Kauno apylinkių Ranunculus ficaria L. apskaičiavimai. |
|
1942 |
|
3. |
Arminas A. |
Amalas (Viscum album). |
|
1946 |
|
4. |
Mazelaitis-Mozolis J. |
Vilniaus m. ir apylinkių augalai atėjūnai. |
|
1949 |
|
5. |
Miškinytė S. |
Skaisčio ežero Potamogeton. |
|
1950 |
|
6. |
Armonaitė J. |
Nemuno lankų pagrindinių fitocenozių produktyvumas. |
7. |
Kubickaitė M. |
Bandomųjų pomidorų veislių tyrimas Vytėnų bandymų stotyje 1947-49m. |
8. |
Jurėnaitė G. |
Nemuno žemupio lankų samanos. |
9. |
Dilytė B. |
nemuno lankų pagrindinių fitocenozių aukštinis įsotinimas. |
|
1951 |
|
10. |
Aleksandravičiūtė B. |
1949-1950 m. žiemos įtaka Vilniaus ir Kauno apylinkių sodams. |
11. |
Širvytė J. |
nemuno lankų pagrindiniai augalų bendruomenių egzempliorinis įsotinimas. |
|
1952 |
|
12. |
Daubaraitė G. |
Ankštinių ir varpinių tarpusavio santykiai Nemuno žemupio lankų pagrindinės fitocenozėse. |
13. |
Turlinskaitė A. |
Nemuno žemupio lankų floros morfo-ekologinė analizė. |
14. |
Vasiliauskaitė O. |
Fitocenozių kartografavimo metodika ir Nemuno žemupio užliejamų pievų kartografavimo pavyzdžiai. |
15. |
Žiemytė E. |
Pietryčių Lietuvos darželių augalai ir jų pritaikymas kolūkinių sodybų pagražinimas. |
|
1953 |
|
16. |
Skurkaitė S. |
Daigai ir jų išsilaikymo galimumai kai kuriose Nemuno žemupio lankų fitocenozėse. |
17. |
Didelytė J. |
Trakų apylinkių gluosniai ir jų panaudojimo galimumai. |
|
1954 |
|
18. |
Giedratytė F. |
Nemuno žemupio lankų pagrindinių formacijų charakteristika ir jų užimami plotai. |
19. |
Rutkauskaitė E. |
Augalų plėtotės ritmų tyrimas kai kuriose Nevėžio žemopio lankų fitocenozėse sąryšyje su šienavimo laiko nustatymu |
|
1955 |
|
20. |
Aganauskaitė F. |
Kai kurių Lietuvos TSR rytinių rajonų gluosniai ir gluosnynai. |
21. |
Gronskaitė V. |
Nevėžio žemupio lankų floros ekologinė analizė. |
22. |
Plentaitė M. |
Nevėžio žemupio lankų kiškiaašaryno (Brizeta media) ir kupstaviksvyno (Cariceta caespitosae) formacijų geobotaninė charakteristika. |
|
1956 |
|
23. |
Raginaitė G. |
VVU Botanikos sode augančių įvežtinių medžių bei krūmų fenologinės plėtotės ir gyvybingumo stebėjimai. |
24. |
Ajauskaitė G. |
Pievų fitocenozių išsidėliojimo dėsningumai skersiniame ir išilginiame Nevėžio salpos profilyje. |
|
1957 |
|
25. |
Jurkevičienė E. |
Dubysos žemupio lankų pagrindinių formacijų produktyvumas. |
26. |
Ramanauskaitė K. |
Dubysos žemupio užliejamų pievų pagrindinių formacijų piktžolės. |
|
1958 |
|
27.
|
Lalytė V. |
Nemuno slėnio tarp Petrašiūnų ir Dasūniškio sumedėjusieji augalai ir jų sudaromos bendruomenės - miškai. |
28. |
Kerbedytė B. |
Žuvinto ežero flora ir augalija. |
|
1959 |
|
29. |
Adomavičiūtė A. |
merkio lankų flora ir jos geografiniai elementai. |
30. |
Dailydaitė-Janavičienė I. |
Augalijos išsidėstymo dėsningumai skersiniame Merkio salpos profilyje. |
31. |
Šidla L. |
Kirdeikių ežero kalvoto moreninio kraštovaizdžio augalija (Švenčionėlių raj.). |
|
1960 |
|
32. |
Aleksonytė O. |
Merkio salpos pievų fenologiniai spektrai. |
33. |
Murkaitė R. |
Merkio lankų pagrindinių formacijų išsidėstymas ir ūkinė reikšmė. |
34. |
Žilvitytė G. |
Varėnos I apylinkių smėlynų augalija. |
|
1961 |
|
35. |
Lazdauskaitė Ž. |
Senieji Lietuvos botanikai ir jų herbarinis palikimas. |
36. |
Marcijonaitė J. |
Lietuvos pajūrio smėlynų augalija. |
37. |
Vinciūnaitė M. |
pietryčių Lietuvos atneštiniai augalai. |
|
1962 |
|
38. |
Strazdaitė J. |
Mituvos žemupio užliejamų pievų ūkinė charakteristika. |
39. |
Dubinskaitė G. |
Mituvos užliejamų pievų geobotaninė charakteristika. |
40. |
Uniakaitė V. |
Mituvos žemupio salpos flora ir jos morfologinė-ekologinė bei geografin analizė. |
41. |
Andriulionytė V. |
Medžiaga Kretingos, Molėtų r. ir Žuvinto apylinkių varpiniams augalams pažinti. |
|
1963 |
|
42. |
Jurkevičiūtė E. |
Punios šilo ties Siponių kaimu flora ir jos geografinė analizė. |
43. |
Varžinskienė E. |
Medininkų aukštumų floros pažinimas. |
44. |
Jurgelionytė A. |
Medininkų aukštumos natūralūs miškai ir sodintiniai medynai. |
|
1964 |
|
45. |
Kernagytė R. |
lakajos slėnio flora. |
46. |
Tėvilavičiūtė E. |
Lakajos užliejamų pievų geobotaninė charakteristika. |
|
1967 |
|
47. |
Laurinavičiūtė O. |
Minijos užliejamų pievų pagrindinės formacijos ir kai kurie duomenys apie jų biologinį produktyvumą. |
48. |
Miškinytė E. |
Minijos slėnio flora |
|
1969 |
|
49. |
Blažytė D. |
Nevėžio vidurupio ir aukštupio užliejamų pievų geobotaninė charakteristika. |
|
1970 |
|
50. |
Rasinavičienė J. |
Šventosios slėnio ir krantų flora ties Kavarsku. |
|
1972 |
|
51. |
Bagdonaitė S. |
Kai kurių dekoratyvinių savaiminės floros atstovų panaudojimo žaliesiems želdiniams aiškinimas. |
52. |
Aleknaitė G. |
Dysnos ir jos intako Birvėtos užliejamų pievų ties Tverečiumi geobotaninė bei ūkinė charakteristika. |
53. |
Samulionytė V. |
Labai retų dekoratyvinių vietinės floros atstovų panaudojimas dekoratyviniuose želdiniuose. |
54. |
Ževžikova F. |
Kuršių Nerijos floros analizė. |
55. |
Dailydaitė B. |
Tverečiaus mikrorajono floros analizė. |
56. |
Kušleikienė V. |
Medžiaga Ventos vidurupio lygumos florai pažinti. |
57. |
Kurkienė O. |
Inturkės apylinkės flora. |
|
1973 |
|
58. |
Butėnienė J. |
Klaipėdos-Girulių fizinio-geografinio mikrorajono flora. |
59. |
Lukoševičienė V. |
Floristiniai tyrimai Tarybų Lietuvoje pokario metais. |
|
1974 |
|
60. |
Balnytė K. |
Viekšnių, Žarėnų ir Kegų dekoratyvinių želdinių gėlės ir kai kurių retesnių vietinės floros augalų kultivavimo bandymai. |
61. |
Bertašiūtė R. |
Dubičių-Musteikos mikrorajono floros analizė. |
61 A |
Budrytė V.-E. |
laipiojančių ir poliantinių rožių veislių introdukcija vilniaus botanikos sode. |
62. |
Janauskaitė A. |
Dusios, Šlavanto, Galsto ir Obelijos ežerų makrofitai ir daugiau paplitusių makrofitų cheminė charakteristika. |
63. |
Oženeckytė L. |
Zervynų mikrorajono floros analizė. |
64. |
Račickaitė R. |
Chrizantemų veislių introdukcija VVU Botanikos sode. |
65. |
Tupčiauskaitė J. |
Mažeikių-Viekšnių mikrorajono floros analizė. |
|
1975 |
|
66. |
Braškienė E. |
Kupiškio rajono piktžolės ir laukų piktžolėtumo tyrimai. |
67. |
Drižnienė R. |
Programuotas mokymas botanikos kurse V-VI klasėje. |
68. |
Grigonytė Z. |
Prienų rajono vaistingieji augalai. |
69. |
Gruodytė J. |
Zarasų raj. Čiauno ež. makrofitai ir kai kurių jų rūšių sėklų daigumo tyrimai. |
70. |
Kuzminskytė D. |
Šilalės rajono vaistingieji augalai. |
|
1976 |
|
71. |
Baškytė R. |
LTSR nacianalinio parko Daunorių, Kazitiškio, Minčios ir Vaišniūnų girininkijų vaistiniai augalai. |
72. |
Domarkienė B. |
Arbatinių-hibridinių, floribundinių ir grandiflora grupių rožių veislių biologijos tyrimas Lietuvos sąlygomis. |
73. |
Kulekonytė R. |
Vietinių ir introdukuotų gysločio (Plantago L.) rūšių biologija ir gleivių susikaupimo juose dėsningumai. |
74. |
Misevičius M. |
Elekrėnų vandens saugyklos makrofitai. |
75. |
Raudeliūnaitė N. |
Šluotelinio fliokso veislių introdukcija VU botanikos sode. |
76. |
Surdokienė K. |
Medžiaga Lietuvos orchidėjoms pažinti. |
77. |
Taurinskaitė D. |
Platelių-Lieplaukės mikrorajono flora ir jos chorologiniai santykiai. |
78. |
Vaurutė G. |
Merkinės botaninio draustinio flora ir augalija. |
79. |
Zailskaitė B. |
Kai kurių Lietuvos TSR vyšnių ir trešnių biologinių savybių tyrimas. |
80. |
Tamulevičiūtė G. |
Augalų mineralinės mitybos bandymai V klasės kurse. |
|
1977 |
|
81. |
Klimauskaitė V. |
Lazdijų rajono vaistingieji augalai. |
82. |
Žiupkaitė S. |
Pabaisko apylinkių flora. |
83. |
Kadasevičiūtė R. |
Vievio-Kazokiškių fizinio-geografinio mikrorajono flora. |
84. |
Aleknienė V. |
Vegetatyvinis dekoratyvinių krūmų dauginimas. |
|
1978 |
|
85. |
Kynienė V. |
Dekoratyvinių krūmų vegeratyvinis dauginimas. |
86. |
Banienė A. |
Kėdainių rajono Krakių apyl. Vaistingieji augalai. |
87. |
Zalagaitė E. |
Biržų rajono vaistingieji augalai. |
88. |
Dabulskytė V. |
Lietuvos TSR Nacionalinio parko didesniųjų ežerų makrofitai ir užžėlimas. |
89. |
Štaupaitė A. |
LTSR Nacionalinio parko centrinės dalies vaistingieji augalai ir jų bendrijų geobotaninė charakteristika. |
90. |
Kučinskienė I. |
Tverečiaus apylinkių flora ir pagrindiniai augalijos bruožai. |
91. |
Bieliukaitė l. |
medžiaga Riešės upės baseino florai pažinti. |
92. |
Stasiulionytė J. |
Prieš 25 metus aprašytų Nevėžio salpoje reliktinių pievų dabartinė būklė. |
93. |
Šaltytė E. |
Baltriškių apylinkių (Zarasų raj.) flora ir augalija. |
94. |
Tvarkūnaitė A. |
Girulių apylinkių flora ir augalija. |
95. |
Vaitkevičiūtė Z. |
LTSR Nacionalinio parko centrinės dalies (Ginučių apyl.) flora ir augalija. |
|
1979 |
|
96. |
Lapelė M. |
Čepkelių rezervato flora ir retieji augalai |
97. |
Verbiejūtė A. |
Vilniaus miesto Sapieginės apylinkių flora. |
98. |
Černiauskaitė A. |
Kai kurių Kretingos rajono vietinių trešnių ir vyšnių biologija. |
99. |
Vidžiūnaitė G. |
Vegetatyvinis dekoratyvinių krūmų dauginimas. |
100. |
Valatkienė O. |
Vegetatyvinis dekoratyvinių krūmų dauginimas. |
101. |
Kasiulienė M. |
Pagėgių apylinkių flora. |
|
1980 |
|
102. |
Petraitytė V. |
Medžiaga Pietų Lietuvos lygumos florai pažinti (Višakio Rūdos floros mėginys). |
103. |
Brašiškytė L. |
Višakio pievų ir gretimų miškų augalija |
104. |
Maskoliūnas A. |
Nevėžio botaninio draustinio flora ir augalija. |
105. |
Švarcaitė V. |
Kintų apylinkės miškai. |
106. |
Kudžmaitė R. |
kai kurių dekoratyvinių krūmų vegetatyvinis dauginimas. |
107. |
Pečiulytė R. |
Kai kurių rožių grupių dauginimas auginiais. |
108. |
Dagytė L. |
LTSR Nacionalinio parko bruknynai ir jų produktyvumas. |
109. |
Gasperaitienė G. |
Utenos apylinkių flora. |
110. |
Matusevičiūtė L. |
Girdžių apylinkių vaistingieji augalai. |
111. |
Micienė I. |
Vegetatyvinis dekoratyvinių krūmų dauginimas. |
112. |
Žvybienė A. |
Althaea genties rūšių biologija ir veikliosios medžiagos. |
|
1981 |
|
113. |
Milkintienė I. |
Savarankiški mokinių darbai laboratorinėse botanikos pamokose. |
114. |
Motiekaitytė V. |
Radvilonių miškų egliniai uosynai ir su jais susijusios bendrijos. |
115. |
Armonaitytė V. |
B-indililacto r. įtaka kai kurių dekoratyvinių krūmų šaknijimuisi. |
116. |
Barkauskienė Z. |
klaipėdos miesto gėlės želdynuose. |
117. |
Damaševičienė A. |
chrizantemų veislių biologinės, ekologinės savybės, IAR įtaka įsišaknijimui. |
118. |
Jarukaitienė G. |
Prienų rajono apylinkių dekoratyviniai augalai. |
119. |
Safonovienė V. |
B-indolilacto rūgšties įtaka chrizantemų šaknų susidarymui. |
120. |
Vorobliovienė O. |
B - indolilacto rūgšties įtaka dekoratyvinių krūmų šaknijimuisi. |
|
1982 |
|
121. |
Patalauskaitė D. |
Aukštelkių apylinkių (Radviliškio raj.) flora ir bendrijos su Cypripedium calceolus L. ir Primula farinasa L. |
122. |
Rukšėnienė J. |
Rudnios (Marcinkonių apyl.) flora ir augalų bendrijos su kalnine arnika bei raudonuoju garbeniu. |
123. |
Marcinkevičius V. |
B-indolilacto rūgšties įtaka kai kurių dekoratyvinių krūmų vegetatyviniam dauginimui. |
124. |
Judeikytė I. |
Lietuvos TSR Nacionalinio parko mėlynių resursinė charakteristika. |
125. |
Pekarskaitė S. |
Plungės rajono Platelių apylinkių flora ir vaistiniai augalai. |
126. |
Vnarauskaitė V. |
lietuvos TSR vaistinių augalų paruošos ir gydomųjų arbatų rūšinė sudėtis. |
127. |
Baranauskienė R. |
Kai kurių Polygonum genties vaistinių augalų auginimo tyrimai. |
128. |
Butėnienė A. |
B-indolilacto rūgšties įtaka šluotelinio fliokso šaknų susidarymui. |
129. |
Kuproviesienė A. |
Heteroauksino įtaka kai kurių dekoratyvinių krūmų šaknijimuisi. |
130. |
Makūnas V. |
Laipiojančių ir pusiau laipiojančių rožių introdukcija LTSR MA Botanikos instituto Botanikos sode. |
131. |
Strumilienė S. |
B-indolilacto rūgšties įtaka chrizatemų šaknijimuisi. |
132. |
Veiverytė O. |
Šluotelinio fliokso introdukcija Kauno botanikos sode. |
|
1983 |
|
133. |
Bertavičienė E. |
B-indolilacto rūgšties įtaka dekoratyvinių krūmų šaknijimuisi. |
134. |
Čikotienė D. |
B-indolilacto rūgšties įtaka stambiažiedžių raganių auginių šaknijimuisi. |
135. |
Gutkauskienė G |
B-indolilacto rūgšties įtaka dekoratyvinių krūmų auginių šaknijimuisi. |
136. |
Ivanauskienė S. |
B-indolilacto rūgšties įtaka dekoratyvinių krūmų auginių įsišaknijimuisi. |
137. |
Kildišienė Z. |
B-indolilacto rūgšties įtaka dekoratyvinių krūmų auginių šaknijimuisi. |
138. |
Ramanauskienė I. |
Baisogalos apylinkės vaistingieji augalai. |
139. |
Ribokienė I. |
Pavilnio apylinkių vaistingieji augalai. |
140. |
Žliobaitė D. |
Baltažiedžių bijūnų introdukcija ir dauginimas Kauno botanikos sode. |
|
1984 |
|
141. |
Dervinytė-Gylienė O. |
Miroslavo apylinkių liepiniai skroblynai, jų retrogresijos gamtos apsaugos požiūriu. |
142. |
Ramaškaitė M. |
Obelijos ežero (Alytaus raj.) pakraščių flora ir augalija. |
143. |
Sasnauskas V. |
Vizgirio botaninio draustinio ir Obelijos miško retosios bendrijos bei jų apsauga. |
144. |
Zonytė-Griciuvienė I. |
Miroslavo apylinkių flora, jos dinamika ir apsauga. |
145. |
Kavolytė R. |
Paprastosios šertvės (Polypodium vulgare L.) paplitimo ir biologijos ypatumai Palangos apyl. |
146. |
Dzikaraitė A. |
Kai kurių mėtų rūšių, natūraliai augančių ir kultivuojamų lauko bandymuose, biologija ir eteringumas. |
147. |
Janiūnaitė V. |
Miškinės sidabražolės (Potentilla arecta (L.) Raeusch.) ekologinės ir biologinės ypatybės natūraliose pietryčių Lietuvos fitocenozėse. |
148. |
Klimavičiūtė A. |
Bruknės cenopopuliacijų ypatumai įvairaus amžiaus brukniniuose ir brukniniuose-mėlyniniuose pušynuose. |
149. |
Jakavičiūtė R. |
B-indolacto rūgšties ir tiamino poveikis dekoratyvinių krūmų auginių įsišaknijimui. |
150. |
Muleikaitė-Žarnauskienė J. |
B-indolilacto ir tiamino įtaka poliantinių ir floribundinių rožių auginių įsišaknijimui. |
151. |
Ramaškaitė V. |
B-indolilacto rūgšties įtaka kai kurių dekoratyvinių krūmų auginių įsišaknijimuisi. |
152. |
Šimėnaitė G. |
B-indolilacto rūgšties įtaka stambiažiedžių raganių auginių įsišaknijimui. |
|
1985 |
|
153. |
Mykolaitienės L. |
Mokyklinių sklypų panaudojimas, ruošiant mokinius dirbti žemės ūkyje. |
|
1986 |
|
153. |
Lukoševičiūtė R. |
Krikštonių apylinkių kalvų žolynų flora ir jų fitocenologinės identifikacijos bandymas. |
155. |
Granatauskaitė |
Dubičių apylinkių vaistiniai augalai. |
156. |
Junevičiūtė N. |
Beta- indolilacto rūgšties poveikis dekoratyvinių krūmų ir medžių auginių įsišaknijimuisi. |
157. |
Vaiškūnaitė R. |
Paprastosios kraujažolės (Achilles millefolium) ekologinė, biologinė ir biocheminė charakteristika. |
158. |
Borunova N. |
Alfa naftilacto rūgšties poveikis chrizentemų auginių įsišaknijimui. |
159. |
Čiuladaitė A |
Ukmergės rajono Želvos apylinkių vaistiniai augalai. |
160. |
Galdikienė V. |
Beta-indolilacto rūgšties poveikis Thuja occidentalis f. ellwangeriana, Taxus baccata, Corylus avellana f. atropurpurea, Cotonester horizontalinis auginių įsišaknijimui. |
161. |
Mitrikienė Z. |
Lazdijų rajono Šeštokų apylinkės vaistingieji augalai. |
162. |
Navickienė A. |
B-indolilsviesto rūgšties poveikis dekoratyvinių krūmų ir medžių auginių šaknijimuisi. |
163. |
Šimkūnaitė E. |
Alfa-naftilacto rūgšties poveikis chrizentemų auginių šaknijimui. |
164. |
Šliumbaitė B. |
Beta-IAR poveikis raganių auginių įsišaknijimui. |
165. |
Baužinskaitė D. |
Žuvinto ežero makrofitai. |
166. |
Dabužinskienė Z. |
Kai kurių asiūklių rūšių fitocenotinių populiacijų ekologijos ir struktūros bruožai pietryčių Lietuvoje. |
167. |
Kamaitytė B. |
Paprčių fitocenotinių populiacijų ekologijos ir struktūros bruožai pietryčių Lietuvoje. |
. |
1987 |
|
168. |
Lubienė J. |
Krikštonių apylinkių (Lazdijų raj.) reliktiniai lapuočių miškeliai (flora, fitocenotinė identifikacija, apsauga). |
169. |
Ratkevičienė G. |
Molėtų apylinkių vaistingieji augalai. |
170. |
Songailienė D. |
Šakių rajono Čapajevo kol. Linų pasėklių piktžolės ir kovos su jomis priemonių įtaka jų paplitimui. |
|
1988 |
|
171. |
Rimšaitė D |
Beta-indolil sviesto r. poveikis dekoratyvinių krūmų auginių šaknijimuisi. |
172. |
Martinkutė A. |
Vietinės floros augalų panaudojimas Palangos botanikos parko gėlynuose. |
173. |
Brazitytė A. |
Trifolium pannonicum Jacq ir kitų ankštinių žolių biologinės ir ūkinės savybės. |
174. |
Zabembienė R. |
Medžiaga Trakų landšaftinio draustinio florai pažinti. |
175. |
Pakeltytė G. |
Retųjų rūšių populiacijų ekologiniai bei fitocenotiniai ypatumai ir išsilaikymo galimybės Krištonių 9lazdijų raj.) apylinkėse. |
176. |
Banevičiūtė A. |
Sūduvos aukštumos botaninio-geografinio rajono floristiniai ypatumai bei ryšiai su Dainavos lygumos rajonu. |
177. |
Kuzmaitė J. |
Miškinės sidabražolės (Potentilla ercta (L)Raeusch.) ekologinės ir biologinės ypatytbės pietvakarių Lietuvos augalų bendrijose. |
178. |
Kiškytė V. |
Pataisų fitocenotinių populiacijų struktūros ir gyvenimo strategijos lyginamoji charakteristika Puvočių apylinkėse. |
179. |
Raugaitė A. |
Kai kurių paparčių rūšių fitocenotinių populiacijų formavimosi ir struktūros lyginamoji charakteristika Puvočių apylikėse. |
180. |
Kucinskaitė N. |
Vilnaius m. Verkių parko brioflora. |
|
1989 |
|
186 |
Vaiciukevičienė A. |
B-indolilacto rūgšties poveikis Actinidia, Clematis, Lonicera auginių šaknijimuisi |
187 |
Šikšnianienė I-B |
Tikrojo eraičino (Festuca pratensis Huds.), Paprastosios šunažolės (Dactylis glomerata L.) ir daugiametės svidrės (Lolium perenne L.) cheminės sudėties ir virškinamumo tyrimas. |
188 |
Noreikienė R. |
Taurakalnio želdynų biologinės, ekologinės savybės, jų išplanavimas. |
189 |
Velikonienė j. |
Medžių, krūmų ir gėlių biologinės-ekologinės savybės ir jų pritaikymas "Tėvų namų" apželdinimui. |
190 |
Tubelienė B. |
Konstantinavos profesinės technikos mokyklos apželdinimui parinktų augalų biologinės-ekologinės savybės. |
|
1990 |
|
191 |
Šeinauskaitė L. |
Nemenčinės apylinkių vaistiniai augalai. |
192 |
Petronytė V. |
Panevėžio rajono Berčiūnų apylinkės vaistiniai auagalai. |
193 |
Pilkauskaitė R. |
B-indolilacto rūgšties poveikis skindapų ir vaškuolių auginių šaknijimuisi. |
|
Laščenkova A. |
Zarasų rajono Gražutės landšaftinio draustinio vaistiniai augalai. |
195 |
Taučkėlienė V. |
Panevėžio miesto gėlės ir krūmai, jų biologinės, ekologinės savybės. |
196 |
Labutytė j. |
Augimo stimuliatorių poveikis raganių auginių įsišaknijimui. |
197 |
Ilevičiūtė J. |
Medžiaga Lietuvos segetaliinių bendrijų sintaksonominei identifikacijai. |
198 |
Petraškaitė R. |
Tarpinių plynraisčių bendrijų Lietuvoje sistematinio apibrėžimo bandymas. |
199 |
Mocevičienė Z. |
Medžiaga augalų tarpusavio ryšiams pažinti stambialapio šakio (Pteridium aquilinum (L.) Kuhn sąžalynuose |
|
1991 |
|
200 |
Skuodienė R. |
Vėžaičių apylinkės vaistiniai augalai. |
|
Šivytė I. |
Medžiaga Lietuvos driežlielinių (Ophioglosaceae) atstovų biologijai pažinti. |
202 |
Stalmokienė I. |
Šlpės apylinkių vaistiniai augalai. |
203 |
Misiūnienė A. |
Biržų rajono Nemunėlio Radviliškio apylinkės vaistinių augalų resursai. |
|
Titenienė I. |
Nitratų susikaupimas pipirmėtėje. |
|
Palionis V. |
kelminio paparčio (Dryopteris filix-mas) fitocenotinių populiacijų struktūros lyginamoji charakteristika Šlyžiškių apylinkėse (Molėtų raj.). |
206 |
Intienė V. |
Paupinio jonpaparčio ir kelminio paparčio cenotinių populiacijų daugiametis kintamumas Šiaurės Lietuvoje. |
207 |
Sakalauskaitė G. |
Utenos raj. Vyžuonų apylinkių vaistiniai augalai. |
|
Mingelevič M. |
B-indolilacto rūgšties poveikis rožių auginių įsišaknijimui. |
|
1996 |
|
250 |
Dzimidavičiūtė A. |
Vaistinių augalų medetkos (Calendula officinalis L.) ir didžiosios nasturtės (Tropaeolum majus L) augimo agrotechnikos tyrimas |
251 |
Požemeckienė L. |
Rožių poskiepių išauginimas. |
252 |
Šliaužys Pranas-Algirdas |
Mokinių ekologinės kultūros ugdymas |