Istorija

Senajame Vilniaus universitete botanikos disciplinos buvo dėstomos 1781 m. įkurtoje Gamtos istorijos katedroje. Lenkiškame Stepono Batoro universitete (1919-1939 m.) veikė Bendrosios botanikos bei Augalų sistematikos ir augalų geografijos katedros. 1922 m. Kaune įsteigtame Lietuvos universitete Matematikos-Gamtos fakulteto Biologijos skyriuje veikė Botanikos katedra su dviem  savarankiškais padaliniais – Botanikos kabinetu (vedėjas prof. K. Regelis) bei Augalų anatomijos ir fiziologijos kabinetu (vedėjas prof. L. Vailionis). Matematikos-Gamtos fakultetui 1940 m. persikėlus į Vilniaus universitetą, Botanikos kabineto vietoje buvo įkurta Botanikos katedra, kuriai vadovavo prof. A. Minkevičius. Po Antrojo pasaulinio karo 1944 m.  Botanikos katedra buvo padalinta į dvi katedras – Žemesniųjų augalų sistematikos (vedėjas prof. A Minkevičius) bei Aukštesniųjų augalų sistematikos (vedėjas iki 1948 m. prof. P. Snarskis,  nuo 1949 m. prof. M. Natkevičaitė-Ivanauskienė). 1952 m. abi šios katedros vėl buvo sujungtos į vieną Botanikos katedrą (vedėjas prof. A. Minkevičius).

Augalų genetikos plėtrai pradžią davė 1935 m. Vytauto Didžiojo universitete M. Natkevičaitės pradėti kai kurių augalų hibridizacijos ir polimorfizmo tyrimai. Vilniaus universiteto Gamtos fakultete, siekiant suaktyvinti genetikos plėtrą, 1949 m. buvo įsteigta Darvinizmo ir genetikos katedra (vedėjas prof. P. Snarskis), tačiau mokslinis genetikų kolektyvas susibūrė tik įkurtoje 1962 m. Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedroje (vedėjas doc. A. H. Malachovskis). Būtent šios katedros genetikai  1972 m.  buvo perkelti į Botanikos katedrą ir taip suformuota Botanikos ir genetikos katedra (vedėjas prof. V. Rančelis, nuo 2003 m. rugsėjo  1 d.  prof. J. R. Naujalis).